- šmukulninkas
- ךmukùlninkas, -ė smob. (1) BzF184, FrnW, KŽ, Prk, Vvr, Kal, End, Jdr, šmùkulninkas (1) Pln žr. šmugelninkas 1: Šmukùlninkai, kur par rubežių slaptai ką nešė Klp. Pas šmukùlninką viską gausi KlvrŽ. Šmukulninkus liuobėjo parkratyti TDrVII143(Dov). Šmukulninkai su tavoru pasmuko TS1902,4–5. Visą jo tavorą atimti subėgę daugybė šmukulninkų TP1880,39.
Dictionary of the Lithuanian Language.